Bendrosios iðvados (2007 m.)

 

Atlikti moksliniai tiriamieji darbai, komandiruotëse, bibliotekø ir archyvø medþiagos tyrimuose sukaupti ir susisteminti duomenys, moksliniuose seminaruose ávykusios teorinës ir metodologinës diskusijos leidþia suformuluoti kelias bendràsias išvadas ir numatyti tolesnës LDK tradicijø bei Lietuvos etniniø grupiø tapatybiø formavimosi XIV–XXI a. pradþioje tyrimø programos kryptis:

 

• Tarpdalykiniai LDK istorijos ir jos paveldo bei istoriografiniai tyrimai ir toliau atveria LDK ir jos likimà ne kaip statiškà, politiškai ir kultûriškai uþdarà istoriná reiškiná, o kaip pliuralistinæ, dinamiškà daugiaetninæ ir daugiakonfesinæ LDK istorijà, apimanèià ir ávairiø etnokultûriniø grupiø praeitá. Tai leidþia teigti, jog šià išsamià, pliuralistinæ LDK istorijà geriau atskleidþia ir analizuoja socialinës ir kultûros istorijos metodologijos, kuriose tyrimo objektu tampa ne tik (ir ne tiek) valstybë ar „tauta“, bet ir visuomenë bei „kultûra“. Tokiomis metodologijomis paremtoje istoriografijoje etnocentrinis poþiûris á šimtametæ LDK istorijà uþleidþia vietà daugiakultûrës praeities tyrimams.

 

• Šiø dienø Lietuvos ir, atrodo, Baltarusijos istorijos mokslas vis daugiau tampa ne tik atviras „egzotiškai” LDK ir XIX–XX a. Lietuvos bei Baltarusijos praeities ávairovei, bet ir dabarties istoriniø savimoniø ávairovei bei kultûrinës politikos ir net tarptautiniø santykiø realijoms. Bûtina tæsti istoriografijø dialogà ir toliau tirti šiuolaikines ir kol kas menkai kontaktuojanèias baltarusiø, ukrainieèiø ir rusø istoriografijas, ieškant jø poslinkiø link integraliø LDK istorijos vaizdiniø ir procesø tyrimø.

 

• Daugiakultûrës LDK istorijos koncepcija suteikia tvirtus teorinius pagrindus tolesniems LDK istorijos svarstymams šiø dienø Lietuvos istoriografijoje bei nubrëþia gaires šiandieniniams metodologinëms, istorinëms bei istoriografinëms diskusijoms su Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos mokslininkais, kuriø nemaþa dalis pagal grynai tautinës arba didþiavalstybinës istoriografijos kanonus savinasi, nureikšmina arba savaip interpretuoja LDK istorijà ir jos vëlesnæ tradicijà.

 

• Istoriškai kintantis santykis tarp skirtingø LDK ir XIX–XX a. Lietuvos socialiniø ir etniniø grupiø identiteto lygmenø, jø specifinë vidinë logika, sàsajos su Lietuvos ir Vakarø ir Rytø Europos politiniais, socialiniais, kultûriniais procesais, 2007 m. analizuoti šio projekto darbuose, išlieka aktuali tolesniø lituanistiniø tyrimø problema.


• Šios tyrimø krypties plëtojimas leistø LDK istorijos ir vëlesniø tradicijø tyrimuose átvirtinti pliuralistinæ daugiakultûræ LDK paveldo ir kolektyviniø (religiniø, luominiø, etniniø, kalbiniø ir kt.) tapatybiø sampratà. Kartu tai sudarytø palankesnes galimybes vykdyti intensyvø tarpdalykiná moksliná dialogà su kitomis LDK ir jos paveldà tirianèiomis humanitarinëmis bei socialinëmis disciplinomis Lietuvoje bei kitø valstybiø – visø pirma Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, iš dalies Rusijos ir Latvijos – istorinëmis tradicijomis.

 

• Vertëtø plaèiau ávesti á mokslinæ apyvartà daugiaperspektyvios metodologijos atveriamas galimybes bei J. Gedroyco Ukrainos-Lietuvos-Baltarusijos kaip geopolitinio regiono koncepcijà, leidþianèià naujai persvarstyti Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos santykius bei jø istoriografines interpretacijas.