Moksliniø straipsniø rinkinys „Lietuvos Didþiosios Kunigaikštijos tradicija ir paveldo „dalybos“ (Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla: 2008) yra dalis 2007–2008 m. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo projekto „LDK paveldo „dalybos II“. Lietuvos Didþiosios Kunigaikštijos tradicija: moderniø valstybiø, tautø ir etniniø maþumø tapatybës istoriniuose kontekstuose“. Jame publikuojami šio projekto metu parengti moksliniai straipsniai.

Knygà sudarë: prof. Alfredas Bumblauskas, prof. Šarûnas Liekis, doc. Grigorijus Potašenko. Kalbos redaktoriai: Birutë Ilgûnienë, Larisa Lavrinec. Recenzentai: habil. dr. Tamara Bairašauskaitë (Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Antanas Kulakauskas (Mykolo Romerio universitetas) ir dr. Ramûnas Trimakas (Mykolo Romerio universitetas). Knygos leidimà parëmëLietuvos valstybinis mokslo ir studijø fondas bei Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondas.

Leidinyje analizuojami iš tradiciniø istoriografijø ateinantys stereotipiniai vaizdiniai, á Lietuvos Didþiosios Kunigaikštijos (LDK) bendrabûvio tradicijas orientuoti tapatumai bei integraciniai procesai. Kartu knygoje tiriama, kaip moderniø tautø ir Lietuvos etniniø grupiø tapatybës atsirado ir plëtojosi, sàveikaudamos su ávairiomis etninëmis, kalbinëmis ir konfesinëmis grupëmis bei kultûromis.

Straipsniai šiame rinkinyje suskirstyti á tris skyrius (þr. Knygos turinys). Pirmajame skyriuje aptariama LDK paveldo „dalybos“ lietuviø, lenkø, baltarusiø ir rusø istoriografijose bei LDK, kaip imperijos, samprata.Antrojo skyriaus E. Gudavièiaus, Z. Norkaus, D. Katz, G. Kirkienës ir S. Temèino straipsniai nagrinëja naujas LDK istorijos problemas: lietuviø tautinæ savimonæ XIV a., LDK, kaip imperijos, fenomenà, religines tapatybes slaviškose þemëse XIV–XVIII a., staèiatikiø integracijà á LDK visuomenæ XV–XVI a. bei LDK sampratà þydø tradicijoje.Treèiasis skyrius skirtas LDK palikimui skirtingø moderniø valstybiø, tautø ir etniniø maþumø tapatybëse nagrinëti.

Dr. Genutës Kirkienës monografija

„Lietuvos politinio elito galingieji: Chodkevièiai XV–XVI amþiuje“

Lietuvos Didþiosios Kunigaikštijos istorija – tai didikø giminiø istorija. Chodkevièiø giminë moksle iki šiol buvo pristatoma tik per Jono Karolio Chodkevièiaus biografijà. Tuo tarpu ankstyvajai XV–XVI a. Chodkevièiø giminei skiriami daugiau enciklopedinio pobûdþio biografinio þanro darbai, nedaug teikiantys duomenø ir išvadø apie visos Chodkevièiø giminës situacijà.

Šiuo poþiûriu Chodkevièiø giminë nusileidþia istorikø dëmesiu ne tik Radviloms, bet ir Sapiegoms, Goštautams, Kæsgailoms bei Kiškoms. Tiek istoriografinë situacija, tiek kai kuriø Chodkevièiø istorinio vaidmens sureikšminimas šiuolaikinëje lietuviø istorinëje publicistikoje, leidþia Chodkevièiø giminës tyrimus laikyti moksliniu poþiûriu aktualia tema.

Monografijoje pirmà syká sistemiškai tiriama Chodkevièiø giminës kilmë ir ankstyvasis jos istorijos tarpsnis, pateikiant šios giminës karjeros faktoriø ir raidos tarpsniø kompleksinæ analizæ. Atskira LDK giminë nagrinëjama derinant istoriná biografiná genealoginá tyrimo metodà su socialinës istorijos problematika bei ávairiomis teorijomis - politinio elito, luominës monarchijos, „politinës tautos“.

Tiriamasis objektas matomas Vidurio Rytø Europos ir Lietuvos europeizacijos konceptø, leidþianèiø paaiškinti LDK tipologijà ir specifikà, kontekste. Šis kontekstas taipogi ágalina paaiškinti LDK luominës visuomenës ir politinës tautos specifikà. Tokiu atveju tyrimas turi atgaliná ryšá su minëtais teoriniais konstruktais, ypaè patikslinant etnopolitinës ir etnokultûrinës integracijos procesus LDK visuomenëje. Ši visuomenë susidëjo iš dviejø stambiø etnokonfesiniø ir etnokultûriniø daliø, kuriø tarpe vykæs integracijos procesas buvo vienas iš svarbesniø LDK visuomenës funkcionavimo garantø. Daþniausiai tyrimuose tos dalys buvo nagrinëtos izoliuotai, o integracija prisimenama tuomet, kai jau procesas yra ávykæs, kaip tolimas aidas - antrinis rezultatas (Brastos baþnytinë unija).

Šis konkreèios staèiatikiškos ir rusëniškos kilmës Chodkevièiø giminës tyrimas yra analizës objektas stambesnei problematikai spræsti – staèiatikiškos visuomenës LDK padëtis ir integracija á LDK visuomenæ. Kita vertus, knygoje suformuoti darbo metodiniai principai gali bûti pritaikyti visoms etnokonfesinio „paribio“ - staèiatikiškos ir eventualiai nelietuviškos (etnine prasme) kilmës - giminëms tirti.