Moksliniø tyrimø projekto „LDK paveldo „dalybos“. Lietuvos Didþiosios Kunigaikštijos tradicija: moderniø valstybiø tautø ir etniniø maþumø tapatybës istoriniuose kontekstuose“ pirmojo etapo metu, kuris vyko 2006 m. birþelio–gruodþio mën. buvo ávykdyti beveik visi projekto „LDK paveldo „dalybos““ kalendoriniame plane numatyti šio laikotarpio tiriamieji ir organizaciniai darbai.

Šis projektas pirmà kartà tokiu mastu tarpdisciplininiams tapatybës raidos tyrimams sutelkë keleto svarbiø lituanistikos institucijø – Vilniaus universiteto Istorijos, Filologijos bei Filosofijos fakulteto ir Mykolo Romerio universiteto – mokslininkus, atstovaujanèius skirtingoms istorijos, sociologijos, politologijos, filologijos mokslo šakoms ir atskirai tirianèius ávairius moderniø tautø bei Lietuvos etniniø grupiø tapatybiø istorinës raidos aspektus. Projekte bendradarbiavo ir uþsienio partneriai – mokslininkai iš Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos ir Rusijos, kurie taip pat intensyviai vykdo LDK istorijos ir LDK tradicijø moderniø valstybiø tautø istorinës sàmonës perspektyvose tyrimus.

Siekiant atnaujinti lituanistikos moksluose galiojanèià LDK tradicijø tyrimo metodologijà bei Lietuvos etniniø grupiø tapatybiø formavimosi XIV–XXI a. pradþioje sampratà, jos kultûriná turiná ir funkcionavimà daugiakultûrëje Lietuvos aplinkoje, buvo atlikti numatyti fundamentiniai tyrimai ir išanalizuoti šiame projekte nurodyti maþiausiai tirti Lietuvos istorinio paveldo objektai.

Projekto seminarø pranešimai ir diskusijos atskleidë romantinio lietuviø istoriografijos modelio (J. Basanavièius, Maironis, iš dalies A. Šapoka) tiesioginá ryšá su M. Hruševskio ir M. Dovnar-Zapolskio koncepcijomis. Bûtent pastarosios paaiškina ir dominuojanèias tendencijas šiuolaikinëse baltarusiø (“nacionalizuoti” visà LDK paveldà tiek ukrainieèiø, tiek lietuviø sàskaita) ir ukrainieèiø (laikant Kijevo Rusià “ukrainietiška” valstybe, ignoruoti LDK faktoriø ir epochà Ukrainos istorijoje) istoriografijose. Taèiau esminga yra tai, kad tokias išvadas formuluoja skirtingø nacionaliniø istoriografijø atstovai. Taigi, mezgasi tinklas tyrinëtojø, kurie þvelgia á savo šaliø istoriografines tradicijas iš panašiø teoriniø pozicijø. Konsultacijos su šiais mokslininkais leidþia plësti tyrinëtojø tinklà, apimantá ir kitus, atvirus dialogui Baltarusijos ir Ukrainos specialistus.

Specialiai keltas klausimas apie bendras istorinës atminties vietas: iš esmës sutarta telkti dëmesá á Luckà ir Kijevo “lietuviø pilies” erdvæ bei mûšá prie Mëlynøjø Vandenø (Ukraina), á Nesvyþiø, Gardinà ir Krëvà bei mûšá prie Oršos (Baltarusija), o taip pat Vilniaus “rusënø pusæ” bei K. Ostrogiškio ir P. Skorinos veiklos pëdsakus.

Atliktø tyrimø duomenys ir pasiektos išvados suteikia pagrindà naujo projekto moksliniø tikslø formulavimui ir metodologiškai naujos LDK tradicijø, keturiø moderniø tautø bei Lietuvos etniniø grupiø tapatumo tyrimø programos ágyvendinimui.