LDK TRADICIJØ IR JOS LIKIMO BEI REIKŠMËS MODERNIØ VALSTYBIØ (LIETUVOS, LENKIJOS, BALTARUSIJOS, UKRAINOS) TAUTØ ISTORINËS SÀMONËS PERSPEKTYVØ SRITYJE IŠTIRTA:

• Iškilusi seniai þinoma istoriografijoje “Litva / Letuva” distinkcija, kuri naujai dalyvauja LDK paveldo “nacionalizacijoje” bei šio koncepto ištakos bei vaidmuo tarp kitø istoriografiniø modeliø bei átampø.

• Lenkijos ir lenkø kultûros átaka ir reikšmë LDK istorijoje XVI-XVII a., kuris to meto lietuviškoje visuomenëje kartais vadinamas “antràja lenkø civilizacijos laida”.

• XIX a. Lietuvos elito savimonës pokyèiai ir naujo visuomenës sluoksnio, siejanèio save su Lietuva, bet ne ponø arba lenkø Lietuva, o lietuviø Lietuva, iškilimas, išryškinantis pasidalinimà á dvi visuomenes: liekanèia lenkø kultûros átakoje ir lietuviakalbæ.

• LDK imperinio pobûdþio klausimas, kurá paskutiniuoju dešimtmeèiu iškëlë istorikai ir publicistai, išskiriant dvi bûdingas šiai perspektyvai imperijø ir imperializmo konceptualizacijos perspektyvas (generalizuojanèià ir idealiai tipizuojanèià).

• LDK tyrimai ir vertinimai šiuolaikinëje Baltarusijos istoriografijoje (po 1990 m.).

• LDK tyrimai ir vertinimai šiuolaikinëje Ukrainos istoriografijoje (1991 - 2004 m.).

• LDK tyrimai ir ávaizdis XIX – XXI a. pradþioje rusø istoriografijoje.

• LDK tradicinës politinës tautos (bajorijos) sàveika su naujàja politine, socialine ir kultûrine situacija Lietuvoje XIX a., ypatingas dëmesys skiriant bajorijos sàveikai su kitais tradiciniais ir naujai besiformuojanèiais luomais ar socialinëmis grupëmis.

• Staèiatikiø integracija á LDK visuomenæ XV–XVI a., parodant, kad baþnytinë unija buvo vienas iš svarbiausiø LDK staèiatikiškos visuomenes integraciniø procesø.

• Rusënø kalbos vaidmuo formuojant skirtingus religinius identitetus slaviškose LDK þemëse XIV–XVIII a.

KOLEKTYVINËS IR ISTORINËS SÀMONËS, TAPATYBËS TEORIJOS IR JØ TAIKYMO ISTORIOGRAFIJOSE SRITYJE IŠTIRTA:

• Carinës Rusijos ir SSRS istoriografijos tradicijos átaka LDK idëjos recepcijai šiuolaikinëje Rusijoje publicistikoje bei mokslinëje literatûroje.

• Daugiatautës LDK tradicijø tàsa šiandieninëje Lietuvoje, pagrindiná dëmesys kreipiant sociologiná þvilgsná á vertybiniø nuostatø kaità.

• XIX – XX a. lietuviø neprievartos ir tolerancijos kultûros sàsajos su LDK tradicija, jungusia daugelá etniniø ir religiniø grupiø ir pagarsëjusia tolerancija, panašiomis teisëmis skirtingø konfesijø grupëms.

• „Rusijos“ ir „ruso“ kaip „Kito“ átaka lietuviø nacionalizmo formavimuisi; „imperiniø“, „nacionalistiniø“ ir regioniniø, konfesiniø rusiškos tapatybiø sàsajos ir átampos XIX a. (visø pirma Lietuvos rusø atveju).

XIX−XXI A. PRADÞIOS LIETUVIØ, LENKØ, ÞYDØ, RUSØ LIETUVOJE ISTORIJOS, SOCIALINËS ISTORIJOS IR LITERATÛROS SRITYJE IŠTIRTA:

• Takoskyra tarp realiø LDK kasdienybës sàlygø, jø vertinimø amþininkø tekstuose ir mitologizuoto praeities ar pavieniø jos segmentø ásivaizdavimo vëlesnëse þydø bendruomenës kartose.

• Ávairiø Vilniaus þydø bendruomenës socialiniø ir kultûriniø grupiø savirefleksija XIX a. bëgyje ir santykis su LDK politiniu, kultûriniu ir kalbiniu paveldu.

• LDK mitologijos formavimosi šaltiniai ir mechanizmai Lietuvos þydø mokslinëje, politinëje ir populiarioje spaudoje tarpukaryje bei LDK ávaizdþio vieta šiuolaikinëje Lietuvos þydø istorinëje sàmonëje.

• Lietuvos aukštuomenës atstovø (dauguma jø lenkakalbiai) poþiûris á nacionalizmà ir luomiškumà, jø bandymai paneigti moderniosios tautos vertybiø pirmenybæ, akcentuojant kitas vertybes, kurios ne visos buvo archajiškos, paveldëtos iš LDK laikø.

• Lietuviø ir LDK istorijos ávykiø bei veikëjø vaizdavimo dësningumai rusø rašytojø prozos ir poezijos kûriniuose.