Projekto rëmuose atlikti moksliniai tiriamieji darbai, komandiruotëse, bibliotekø ir archyvø medþiagos tyrimuose sukaupti ir susisteminti duomenys, moksliniuose seminaruose ávykusios teorinës ir metodologinës diskusijos leidþia suformuluoti kelias bendràsias išvadas ir numatyti tolesnës LDK tradicijø bei Lietuvos etniniø grupiø tapatybiø formavimosi XIV–XXI a. pradþioje tyrimø programos kryptis: 

• Tarpdalykiniai LDK istorijos ir jos paveldo bei istoriografiniai tyrimai atskleidþia LDK ir jos likimà ne kaip statiškà, politiškai ir kultûriškai uþdarà istoriná reiškiná, o kaip pliuralistinæ, dinamiškà daugiaetninæ LDK istorijà, apimanèià ir ávairiø etnokultûriniø grupiø praeitá. Tai leidþia teigti, jog šià išsamià, pliuralistinæ LDK istorijà geriau atskleidþia ir analizuoja socialinës istorijos metodologija, kurioje tyrimo objektu tampa nebe valstybë ar tauta, o visuomenë. Tokia metodologija paremtoje istoriografijoje etnocentrinis poþiûris á šimtametæ istorijà uþleidþia vietà daugiakultûrinës praeities tyrimams.

• Šiandieninis Lietuvos ir Lenkijos istorijos mokslas vis daugiau tampa ne tik atviras "egzotiškai" LDK ir XIX - XX a. Lietuvos praeities ávairovei, bet ir dabarties istoriniø savimoniø ávairovei bei kultûrinës politikos ir net tarptautiniø santykiø realijoms. Bûtina toliau tirti šiuolaikines ir kol kas menkai kontaktuojanèias baltarusiø, ukrainieèiø ir rusø istoriografijas, ieškant jø poslinkiø link integraliø LDK istorijos vaizdiniø.

• Daugiakultûrinës LDK istorijos koncepcija suteikia tvirtus teorinius pagrindus tolesniems LDK istorijos svarstymams šiø dienø Lietuvos istoriografijoje bei nubrëþia gaires šiandieniniams metodologinëms, istorinëms bei istoriografinëms diskusijoms su Baltarusijos, Ukrainos bei Rusijos mokslininkais, kuriø nemaþa dalis pagal grynai tautinës arba didþiavalstybinës istoriografijos kanonus savinasi, nureikšmina arba savaip interpretuoja LDK istorijà ir jos vëlesnæ tradicijà.

• Istoriškai kintantis santykis tarp skirtingø LDK ir XIX - XX a. Lietuvos socialiniø ir etniniø grupiø identiteto lygmenø, jø specifinë vidinë logika, sàsajos su Lietuvos ir Europos politiniais, socialiniais, kultûriniais procesais, analizuoti šio projekto darbuose, yra aktuali tolesniø lituanistiniø tyrimø problema.

• Šios tyrimø krypties plëtojimas leistø LDK istorijos ir vëlesniø tradicijø tyrimuose átvirtinti pliuralistinæ daugiakultûrinæ LDK paveldo ir kolektyviniø (religiniø, luominiø, etniniø, kalbiniø ir kt.) tapatybiø sampratà ir vykdyti intensyvø tarpdalykiná moksliná dialogà su kitomis LDK ir jos paveldà tirianèiomis humanitarinëmis bei socialinëmis disciplinomis Lietuvoje bei kitø valstybiø - visø pirma Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, iš dalies Rusijos ir Latvijos – istorinëmis tradicijomis. Reikia plaèiau ávesti á mokslinæ apyvartà J. Gedroyco ULB kaip geopolitinio regiono koncepcijà, leidþianèià naujai persvarstyti Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos santykius bei jø istoriografines interpretacijas.